RSS

Category Archives: Biogrāfijas

Ko poļi oficiālā līmenī saka par NKVD un GESTAPO “konferencēm”. – Latvijas vēsturnieki un Katiņas pētījumi.

Foto:
Vēstures laika centrā.
Trīs latviešu vēsturnieki kādā no 1980. – 1990. gadu mijas konferencēm Šcecinas Universitātē.
Katru reizi, oficiāli vai pusoficiāli, vienmēr tika skarts Katiņas nozieguma jautājums, un paradoksālā kārtā brīvāk par tā dziļāko būtību nereti varēja uzdrošināties runāt poļu iestādēm nepakļautie ārzemju viesi, tostarp mēs, no Latvijas. Pirmais no kreisās rindā, gaišā kreklā, slavenais profesors Antonijs GIZA – sadarbībā ar viņu (vairāk pseidonīma aizsegā) publicēju vairākus plaši noskanējušus rakstus… kontinentālajā Eiropā, Latvijā un citurienē.

 

No B. Daukšta atmiņām par KATIŅAS lietas gaitu, Polijas prezidentu L. Valensu un īpaši – Mečislavu VAHOVSKI.

IMAGE3280

http://www.historycy.org/index.php?showtopic=7286

1992, 17. oktobrī

Mieczysłąw Wachowski to chyba najbardziej tajemnicza postać najnowszej historii Polski.

Ienāca prātā, ka savu precīzu vienaudzi M.V. (mēs esam dzimuši vienā gadā un vienā mēnesī) man gadījās iepazīt viņa fantastiskās, neviennozīmīgas karjeras laikam jau augstākajā posmā, kad Valensa un Vahovskis, precīzāk – viņi tikai trijatā (vēl Valensas biktstēvs Cybula) mitinājās poļu Prezidenta pilī Belvederā. Vahovskis bija Valensas noslēpumainais šoferis agrā vētraino Gdaņskas ostas vēsturisko notikumu sākumā, “ēna”, vēlāk – jau prezidenta Valensas it kā “pelēkais kardināls”, galvenais padomnieks, kabineta šefs, valsts – īpašais, faktiski galvenais – ministrs, īpašu sarunu vedējs ar citām valstīm – arī Krieviju, visa zinātājs..

Mēs ar viņu par daudz ko runājām, vairāk saistībā ar vēsturi, Krieviju, katrs savu pieredzi. Jāatzīst, ka man viņš likās simpātisks, es, šķiet, arī. V. aizkustinoši stāstīja par savu sargātāja lomu Valensas ģimenē, Valensas sīkuļiem – viņa krustbērniem. Runājām par Latviju, Poliju un Krieviju, ko viņš bija izbraucis līdz Vladivostokai – kā šoferis “tālsitējs”.. Zināšanu sakritībās mēs dažā ziņā tā aizrāvāmies, ka oficiālās pieņemšanās, kur mēs sēdējām blakus, Valensas sievas kundze mums, mīļi uzsmaidot, puspajokam disciplinējoši mēdza piedraudēt ar pirkstu..

Bet turpināsim.., tu neuztraucies, toreiz Belvederā viņš teica, – ES te nosaku..

IMAGE3281

 

Studiozu ģenerāļu grupā ar pašu Māršalu centrā. – Bavārijas Alpos, dienvidos no Minhenes.. – Abi Putina ģenerāļi – pa labi. – Kooperatīvās drošības zīmē. – Plašsaziņas foto.

IMAGE3543

FOTO: no bijuma

B. Daukšts no Latvijas – otrais no kreisās.
Blakus VFR gaisa spēku ģenerālis, otrais galvenais visas VFR valsts gaisa telpas sargs toreiz..
No labās otrais – bijušais Putina armijas “grāmatvedis”, pirmo mīlestību esot sastapis Doma laukumā Rīgā..,
trešais – Francijas kodolavionesēju armādas komandieris, arī Francijas – Vācijas flotu sadarbības vadītājs, mans studiju sola biedrs
admirālis Fransuā..
Dziļumā – pazīstamas Tadžikijas “ordas” – tā viņi dēvē partijas, pazīstams līderis.
Citi ceļa, vietas, studiju sola un alus galda biedri.

 

Ē. Delpera ceļš uz Karaļa kalnu aiz Aglonas.. – Ieskats medijos.

IMAGE0099
IMAGE0100IMAGE0098
Karalius Mindaugas, Agluona ir MČTAU
agluona.jpg – 455.70 Kb

MČTAU Turizmo fakulteto senjorai liepos 6-7 dienomis išsiruošė į kelionę Agluona –Daugpilis. Ankstų rytą, pravažiavę Zarasus ir Daugpilį, pasiekėm Livonijos Dunabergo pilį, statytą 1275 m. Pilies vietoje pastatytas maketas: sunku suvokti, kaip tokioje sunkiai prieinamoje ir gražioje Dauguvos pakrantėje 1320 metais ją nugalėję lietuviai valdė iki 1396 metų.
Agluonoje (http://www.latvia.travel/lt/agluona-ir-agluonos-bazilika) mūsų laukė p. Elvyra, kuri apgyvendino katalikų gimnazijos nakvynės namuose. Įspūdingame 1928 m. statytame pastate dabar glaudžiasi ir kitos katalikiškos organizacijos. Po valandėlės skubėjom į ekskursiją po Agluonos baziliką, pastatytą domininkonų 1800 m. Ją vedė Romoje studijuojantis kunigas. Bazilikos rūsiuose pamatėm tariamą Mindaugo palaidojimo vietą, vyskupo Boleslovo Slosko amžino poilsio vietą: tai Sibiro lagerių kankinys, kuris tikimasi, bus pirmasis Latvijos šventasis. Vienas jo stebuklas jau patvirtintas. Rūsiuose ilsisi ir kiti svarbūs Latvijai žmonės. Apžiūrėjom domininkonų vienuolių pastatytas erdvias koplyčias įvairių konfesijų krikščionims ir nepaprastai gražų Didįjį Altorių su šventu Dievo Motinos ir kūdikėlio Jėzaus paveikslu puošniuose aptaisuose. Po paveikslu labai daug įvairių pavidalų padėkos votų. Legenda byloja, kad šią Dievo Motinos paveikslą-ikoną domininkonai atvežė iš Trakų.

Apsižvalgę po bazilikos pastatą, dar spėjom į iškilmingas šv. Mišias, skirtas karaliaus Mindaugo paminėjimui. Prie altoriaus buvo Rezeknės vyskupas ir du lietuviai kunigai. Bazilikoj giedojo choristai iš Lietuvos, dalyvavo piligrimai iš Anykščių, Kupiškio, Zarasų, Panevėžio, Vilniaus. Gera buvo klausytis šv. Evangelijos bei pamokslo ir lietuvių, ir latvių kalbomis. Po šv. Mišių mūsų laukė skanūs pietūs vienuolyne prie stalo, kur buvo vaišinamas popiežius Jonas Paulius II-asis. O kiek džiaugsmo karštą dieną suteikė tyro vandens šaltinis, maudynės ežere, pasivaikščiojimas po miestelį ir latviškos kavos aromatas.

Vakare susitikom prie šaltinio ir patraukėm plentu į Kristaus Karaliaus kalną. Už dviejų kilometrų radome įspūdingą vietovę, kurioje atsispindi visi Biblijos įvykiai ir ypatinga pagarba Aukščiausiajam. Kalno įkūrėjai du bendraminčiai: tai Janis Stupans, kuris paskyrė 20 ha žemės sklypą ir buvęs lakūnas bandytojas Eriks Delpers, kuriantis medines skulptūras. Per 7 metus sukurta 170 skulptūrų, daromi tvenkiniai, keliai, gėlynai. Parką tvarko savanoriai iš Latvijos.
9 val. vakaro aukščiausioje kalno vietoje susikibę rankomis aplink Kristaus Karaliaus skulptūrą giedojom Lietuvos himną. Buvo tiek jaudulio, kurio nebuvau patyrus nuo Baltijos kelio. Atėjo visi ten buvę latviai, kurie po to sugiedojo savo himną. Dar ilgai nenorėjom apleisti šios vietos ir grįžom namo tik temstant.

http://www.latvia.travel/lv/kristus-karala-kalns

 
Leave a comment

Posted by on 24/02/2014 in Biogrāfijas

 
Image

Kā B. Daukštu gandrīz vai par vēstures REVIZIONISMA PAMATLICĒJU Latvijā centās dēmonizēt!!!

IMAGE0090

 
Image

Atpūtas mirklī Šveicē, Bernē, kur aizielas bankā vēl šodien ĻEŅINA konts glabājas.. – Bonfoto.

IMAGE0088

 
Image

Tur biju, apjausmai dzēru vietējo, Kastaņjolas vīnu un lasīju Raiņa dienasgrāmatas.. – Bonfoto.

IMAGE0086

 
Leave a comment

Posted by on 23/02/2014 in Biogrāfijas, Ceļojumi, Galerija

 
 
%d bloggers like this: