LRT RADIJO laidos „Lietuvos diena“ eteryje kalbėjęs istorikas, Seimo narys Arvydas Anušauskas sakė, kad agentų bylų registracijos žurnalas, kuriuo remiantis paviešinta ši informacija, kelia daug klausimų. 

***

„Tame sąraše yra daugybė asmenų, kurie, tiesą sakant, niekada nebendradarbiavo  su KGB, bet, pavyzdžiui, norėdami išvengti kalėjimo 1945 ar net 1940 metais, pasirašydavo raštelius ir dingdavo iš KGB akiračio“, – LRT RADIJUI sakė istorikas. – Į tą dokumentą reikia žiūrėti atsargiai ir vertinti tik tuos dalykus, kuriuos tikrai žinome.”

Dėl sąrašo patikimumo abejonių turi ir Genocido ir rezistencijos tyrimo departamento direktorius Arūnas Bubnys.

„Pats žurnalo atsiradimas, jo sudarymo principai, kodėl vieni žmonės buvo į žurnalą įtraukti, o kiti – ne, sunkiai paaiškinamas. Galima kelti tik hipotezes. Viena jų būtų tokia, kad šiame žurnale yra nemažai žymių asmenų – kultūros, meno, mokslo darbuotojų iš įvairių laikotarpių (pradedant sovietmečio pradžia, baigiant 9 dešimtmečio pradžia). Tik spėčiau, kad galbūt į tą žurnalą buvo įtraukti tie asmenys, kurie KGB požiūriu buvo reikšmingi, jų veikla galbūt turėjo kokią nors svarbią reikšmę pačiai KGB, jos opertyvinei Ir agentūrinei veiklai“, – kalbėjo A. Bubnys.

A. Bubnys, K. Čachovskij (DELFI) nuotr.

Agentų registracijos bylų žurnalas yra išlikęs buvusiame KGB archyve. Žurnalas pildyti pradėtas 1987-aisiais, t. y. prieš pat Sovietų Sąjungos žlugimą. Čia registruota 1670 KGB agentų.

Šis žurnalas mįslingai išliko, o kiti, svarbesni dokumentai, pavyzdžiui, beveik visos agentų asmens ir darbo bylos, buvo arba sunaikintos pačios KGB dar iki 1991-ųjų, arba išvežtos į Rusijos KGB archyvus. Naikinamos dažniausiai buvo vyresnio amžiaus ir jau nebeveikiančių agentų bylos, o išvežta, skaičiuojama, apie 8 tūkst. tuo metu veikusių agentų bylų.

„Tokių tikrų asmens veikos ir darbo bylų buvusiame KGB archyve turime, jeigu neklystu, gal tik keliolika iš dešimčių tūkstančių, susikaupusių per visą KGB veiklos laikotarpį Lietuvoje“, – kalbėjo Genocido ir rezistencijos tyrimo departamento direktorius.

Paskaustas, ar informacija dėl D. Banionio ir S. Sondecio yra galutinė ir patikima, A. Anušauskas sakė, kad duomenys, kuriais remiamasi, turėtų būti vertinami kaip istorinio dokumento publikacija, kurioje reikia rasti atsakymus į visus klausimus.  

„KGB 1987 metais sau, savo istorijai atrinkinėjo, ko gero, reikšmingas arba svarbias bylas, bet tai nebūtinai buvo žmonių, kurie nuosekliai bendradarbiavo su KGB. Taip, tame sąraše yra daugybė asmenų, kurie tikrai bendradarbiavo, ilgai bendradarbiavo, bet yra ir asmenų, pavyzdžiui, vienas lietuvių 1940-ųjų metų politikų, kuris tariamai užverbuotas buvo 1940 metais, bet pabėgo iš Lietuvos ir niekada nebendradarbiavo su KGB“, – pasakojo A. Anušauskas. 

***